Turizmo informacija - Lankytinos vietos - Pamukalė

Pamukalė visada buvo labai populiari gyvenvietė, kur visais laikais buvo tikima, kad čia trykštančios karštos versmės turi gydomųjų savybių. Dėl to miestas tapo pagonių kulto centru antikos laikais, o šiandien gydomuoju kurortu.

Miestas ribojosi su Karija (Caria), Lykija (Lycia) ir Frygija (Phrygia) ir dėl to čia visada buvo mišrių gyventojų. Miestiečiai vertėsi medvilnės verslu ir todėl besivystydamas regionas tapo tekstilės centru.

GAMTA

Pamukalės terasos susiformavo tekant šiltoms versmėms, kurių temperatūra siekia +35°C, o vandens sudėtyje yra gausu kalcio bikarbonato. Kai vanduo netenka anglies dioksido, išsiskiria kalkių nuosėdos. Jos yra skirtingų spalvų, susiformavę įvairiomis formomis ir sudaro išsikišusias baseinų terasas, kurios pasižymi nuostabia stalaktitų sandara. Pamukalės pavadinimas reiškia „medvilnės pilis“, kilęs būtent dėl šių baltų nuosėdų, kurios iš tolo atrodo kaip medvilnė. Pasak mokslininkų, jei vanduo visada tekėjo tuo pačiu tempu, terasos pradėjo formuotis prieš 14 tūkst. metų.

Šiek tiek tolėliau nuo Pamukalės, netoli Karahayito kaimelio yra ir kitos terminės versmės vadinamos Kirmizi Su (raudonasis vanduo). Čia teka šiltesnis vanduo, bet jame yra mažiau anglies dioksido dujų, o srovės sukuria rausvos spalvos įspūdį, ne taip kaip Pamukalėje, kur viskas balta, lyg medvilnė.

HIERAPOLIO ISTORIJA

Hierapolis - senovinį miestą įkūrė Pergamas, greičiausiai Eumenes 2-asis II a. pr. Kr. Buvo tikima, kad Hierapolio pavadinimas yra kilęs nuo Telepho žmonos vardo Hera (Hiera), kurie buvo legendinių Pergamo karalių protėviai. Taip pat tikima, kad Hierapolis kadaise yra buvęs šventas miestas. Visi išlikę griuvėsiai, išskyrus Apolono šventyklą, yra išlikę dar nuo Romos imperijos laikų.

133 m. Atalo trečiojo testamentu miestas kartu su karalyste buvo atiduotas romėnams. Taip pat yra versija, kad čia gyveno labai daug žydų, kurie prisidėjo prie krikščionybės plėtros.

Hierapolis yra daug nukentėjęs nuo žemės drebėjimų, kurie sugriovė daug pastatų. Daugybę kartų miestas buvo atstatinėjamas. I a. po Kr. valdant Nero, miestą teko atstatyti nuo pamatų.

VIETA

Hierapolis yra vienas iš antikinio pasaulio miestų, kurių gatvių planavimas buvo kvadratiškas (kvartalais). Nekropolyje yra pačios didžiausios antikinės kapinės Anatolijoje, kuriose galima suskaičiuoti apie 1,200 kapų. Nors kapinėse yra laisvai stovinčių sarkofagų ir keletas apvalių pilkapių, didžioji turistų trauka yra ten, kur stovi aptverti didžiuliai kapų rūsiai (mauzoliejai) su trimis ar daugiau nišų turinčiomis patalpomis. Jų išorėje stovi sarkofagai, tikriausiai pastatyti todėl, kad viduje jau nebebuvo vietos.

Hierapoliui kapinės suteikia didelį įspūdingumą ir žavesį. Būtina pasakyti, kad, nors kapinės ir buvo mėgiamos plėšikų, daug istorinių objektų vis dar stovi savo vietose, tik bronziniai antkapių vartai ir kai kurie papuošimai buvo pavogti.

Daug kapų yra krikščioniški, o vienas jų, didžiausias yra Krikščionių Bazilika, kurioje I-ajame amžiuje po savo kančių norėjo būti palaidotas apaštalas Filipas. Jis tikėjo, kad taip jis labiau priartės prie Dangaus Karalystės ir taps šventuoju. Nekropolio kapinių sodus prižiūri spec. tarnyba, kuri pasirūpina vainikų uždėjimu ant kapų.

Apaštalo Filipo kankinio kapas buvo pastatytas V amžiuje aštuonkampio formos. Kaip byloja legenda, apaštalas Filipas buvo negyvai užmėtytas akmenimis.

Čia taip pat buvo pastatytos Romėnų pirtys apie II ar III amžių. Ankstyvuoju krikščionybės periodu, V amžiuje, jos buvo paverstos Bazilika.

Triguba Arka šiauriniame miesto gale buvo pastatyta I amžiuje Romos Imperijos garbei. Ją pastatė Azijos provincijos prokonsulas Julijus Frontinas. Arka buvo sukurta iš vietinio travertino marmuro ir dviejų apvalių bokštų.

Gatvė su kolonomis yra 1190 m ilgio ir turi 6 m pločio šaligatvį, kuris atskirtas nuo gatvės stulpais.

Didžiulio II amžiaus Romėnų pirčių komplekso likučiai yra lyg mažytis archeologijos muziejus, kuriame galite pamatyti ir kitų įdomių vietinių radinių.

Pamukalės motelyje yra Šventasis baseinas (Kleopatros baseinas), kuriame galima pamatyti antikinių kolonų nuolaužų. Tai greičiausiai yra antikinio baseino, buvusio netoli Apolono Šventyklos, liekanos. Baseine kolonų gabalais yra užtaisytos nuodingosios Plutonio versmės, kurias vadiname Plutoniumu. Tai buvo Pluto šventykla. Plutas – mirties ir pomirtinio gyvenimo dievas. Iš šventyklos yra likę tik uždaras kambarys ir grįstas kiemas.

Teatras yra II a. statinys, suprojektuotas romėniškuoju stiliumi. Daugelyje jo reljefų galime matyti Imperatoriaus Septimo Severo ir Dionizo gyvenimo fragmentų. Teatre buvo apie 20 tūst. sėdimų vietų. IV amžiuje, teatras buvo rekonstruotas, šį kartą buvo perdaryta vieta orkestrui, kad būtų galima prileisti vandens ir atlikti vaidinimus su vandeniu.