17-02-23
titulinis     pasiteirauti

Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

Straipsniai - Moteris šiuolaikinėje Turkijoje

Dalia Motik

Europos ir Azijos sandūroje esanti Turkija – įdomi ir intriguojanti. Tai musulmoniška šalis, sėkmingai žengianti pasaulietiniu keliu. Per pastarąjį šimtmetį iš esmes pasikeitė ir Turkijos moterų padėtis. Šioje šalyje moterys yra ir parlamento narės, ir universitetų profesorės, ir rašytojos, žurnalistės, teisėjos, gydytojos, aktorės, dainininkės... O dar palyginti neseniai, dvidešimtojo amžiaus pradžioje apie visą tai jos negalėjo net svajoti – didžiausia moters dorybė tuomet buvo paklusnumas, o visas jų gyvenimas prabėgdavo tarp haremo sienų. Net ir tradiciniame turkų teatre moterų vaidmenis atlikdavo vyrai, o pirmos scenoje pasirodžiusios aktorės moterys buvo ne turkės, o graikės arba armėnės.

Šiandien dideliuose miestuose yra daugybė dirbančių moterų – gamyklų darbininkės, biurų darbuotojos, mokytojos. Išėjus už šeimos ribų, atsiranda ne tik finansinė nepriklausomybė. Atsiveria naujos bendravimo galimybės, platesni horizontai, lemiantys asmenybės laisvėjimą, pažintines keliones, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir politinėje veikloje.

Iš kitos pusės moteris vis dar tebėra suvaržyta islamo suformuotų gilių tradicijų ir papročių. Nuo 1923 metų oficialiai moters teisės Turkijoje yra tokios pat, kaip ir vyro, tačiau moters pasaulio centras vis dar tebėra šeima. Kasdieniniame gyvenime vis dar tebesilaikoma daugybės taisyklių ir draudimų, reikšmingos yra tradicinės elgesio taisyklės: moteris turi praleisti vyrą pirmiau savęs, negali jo aplenkti. Visuomeniniame transporte nepriimta užleisti vietą moteriai. Mečetėse ar laidotuvėse moterys turi būti atskirai, už vyrų. Ypač gajos tradicijos yra provincijoje – mažuose miesteliuose ir kaimuose. Neretai galima pastebėti gatve einantį vyrą, o už jo atsilikusi keliais žingsniais eina jo žmona. Atrodytų, tarp jų nėra jokio ryšio. Jei ši pora sutinka tokią pat porą pažįstamų, tarpusavyje sveikinasi ir apsikabina tik vyrai. Pasikalbėję vyrai eina toliau, o kiekvienam iš paskos lyg šešėlis seka jo žmona. Net jei pokalbis užsitęsia, moterys visada stovi truputį nuošaliau, tyliai stebėdamos vyrų pokalbį ir į jį nesikišdamos. Islamo požiūriu moteris niekada nebus lygiateisė su vyru, o radikaliausieji musulmonai netgi teigia, kad moterys neturi sielos, todėl pomirtiniame pasaulyje joms nėra vietos. Rojuje, į kurį po mirties pateks musulmonų teisuoliai bus tik hurijos – jaunos, tobulos gražuolės, kurias Alachas sutvėrė specialiai pamaloninti tiems, kurie nusipelnė palaimos.

Musulmonas – reiškia paklūstantis Alacho valiai. O musulmonė be to dar paklūstanti savo vyro, žemiškojo valdovo valiai. Šimtmečiais turkų visuomenėje berniukui nuo pat vaikystės buvo diegiamas viršenybės jausmas. Jis, vyras, yra šeimos galva ir valdovas. Mergaitė tuo tarpu nuo mažų dienų žinojo, kad ji „antrarūšė“. Įstatymais galima įteisinti lygiateisiškumą, tačiau tradicijos yra gajos. Ne tik kaimuose bet ir daugelyje miesto šeimų yra nusistovėjusi griežta ir aiški santykių hierarchija: vaikai ir motina besąlygiškai paklūsta šeimos galvai – tėvui, jaunesnieji broliai – vyresniajam, seserys – vyriausiajai seseriai ir visiems broliams. Valdžia vyrų rankose! Kad ir kokia protinga būtų vyriausioji sesuo, pats mažiausias broliukas gali jai įsakinėti. Motinos padėtis vis dėlto išskirtinė – ją nuoširdžiai myli ir gerbia visi šeimos nariai.

Meilė tarp sutuoktinių kruopščiai slepiama. Kaimuose, nedideliuose miesteliuose laikoma nepadorumu viešai demonstruoti jausmus. Vyras ir žmona retai kur pasirodo drauge. Kalbėdamas su kitais, vyras jos net nemini, o aplinkiniai apie ją neklausinėja. Geriausiu atveju perduoda linkėjimus „šeimai“. Kai jaunas vyras grįžta į gimtąjį kaimą po dviejų metų tarnybos kariuomenėje, su žmona jis gali susitikti tik po to, kai pasimatys ir pabendraus su visais kitais šeimos nariais, giminėmis ir kaimynais, tai yra su visais kaimo vyrais. Išsiilgusi žmona negali net artintis prie jo, sėdinčio kaimo užeigoje kitų vyrų apsuptyje. Tik vėlai vakare visiems išsiskirsčius namo pagaliau galima susitikti su savo žmona.

Išlydint vyrą į ilgą kelionę, jį apkabins kaimo vyrai, po to ir motina, seserys. Tačiau viešai išsiglėbesčiuoti ir atsibučiuoti su žmona būtų visiškai nepadoru.

Seksualinė moralė Turkijoje, ypač kaimuose, labai griežta. Ikivedybiniai santykiai – didžiulė gėda ne tik „nusidėjėlės“ šeimai, bet ir visam kaimui. Jei išaiškėja nusižengimas seksualinei moralei, susirinkusi minia gali imtis paties žiauriausio susidorojimo. Be abejo šiuolaikinė teisė tokius susidorojimo atvejus baudžia, tačiau visuomenės simpatijos dažnai būna griežtųjų keršytojų pusėje.

Dauguma moterų valstiečių niekada nėra išvykę iš savo kaimo, nekalbant jau apie keliones į Europa ar į Stambulą. Tik viena kita retsykiais išvyksta į artimiausią miestą su vyru, tėvu ar vyresniuoju broliu. Musulmoniškas moterų uždarumas čia išlikęs iki mūsų dienų. Nors iš tikrųjų nereikėtų dėl tokios moterų padėties kaltinti islamo. Šios taisyklės atsirado žymiai anksčiau, o islamas jas tik kanonizavo.

Turkijoje trūksta gydytojų. Dar labiau trūksta slaugytojų. Daug tėvų nenorėtų, kad jų dukros rinktųsi mediko profesiją – juk mergina neturėtų artintis prie svetimo vyro ir jį paliesti, net jei jis yra pacientas. Todėl Turkijoje slaugytojais daugiau dirba vyrai. Neigiamai vertinamas ir moters darbas gamykloje ar įstaigoje. Juk jai teks bendrauti su kolegomis vyrais! O tai, kad moteris turi savo pajamų, tradicijų sergėtojų nuomone, griauna vyro kaip šeimos galvos autoritetą.

Tačiau Stambule, Ankaroje, Izmire ir kituose dideliuose miestuose moterų emancipacija pažengusi pakankamai toli. Turkės moterys išsilavinę, sėkmingai siekia karjeros. Merginos dalyvauja grožio konkursuose, dirba šokėjomis ar konsumatorėmis naktiniuose klubuose.

Nuomonė, kad vyras ir moteris – du visiškai skirtingi pasauliai, gaji konservatyviai mąstančių turkų galvose. Tradicinėse Turkijos kavinėse niekada nepamatysite moterų, Tai tik vyrų susirinkimų vieta. Tačiau europinio tipo kavinių, restoranų, klubų lankytojų tarpe moterų yra. Apsidairius, galima pastebėti, kad Turkijos europėjimas palietė ir moteris! Madingai apsirengę, šiuolaikiškai atrodančios jos sėdi prie staliukų ir laisvai bendrauja su greta sėdinčiais vyrais. Užgrojus muzikai, mielai šoka vakarietiškus šokius. Tačiau jų šokių ir pokalbių partneriai, vyrai prie jų staliuko yra jų giminės: sutuoktiniai, broliai, tėvai. Jei laisvai ir europietiškai atrodančią turkę moterį šokti pakviestų nepažįstamas vyriškis, geriausių atveju sulauktų atsisakymo. O gali kilti ir rimtas skandalas. O ne, turkui niekada neateitų į galvą nepažįstamą moterį kviesti šokiui! Taip pat ir užsieniečiai savo „Kelionės į Antaliją“ vadovuose yra perskaitę: „Turkijoje kviesti šokiui nepažįstamą moterį yra nepadoru.“

Šalyje besilankančių užsieniečių elgesiui turkai yra atlaidūs. Kiekvienas gyvena pagal savo įstatymus – toks yra jų požiūris. Tačiau jei keliaujančios po Turkiją moterys ir merginos rengiasi itin iššaukiančiai, gali kilti nemalonių nesusipratimų, sulaukti priekabių žvilgsnių ir dviprasmiškų pasiūlymų.



Atgal
hey.lt - nemokamas lankytojų skaitliukas
top100 counter
www.stats.lt - tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas
e-center.lt skaitliukas