Turkijos regionai - Rytų Anatolija
Rytinė Turkija, kur stūkso Ponto ir Tauro kalnai, - raižyta vietovė su didelėmis aukštumomis, atšiauriu klimatu ir daugiau kritulių, nei Anatolijos plokščiakalnyje. Vidutinis aukštis šiame regione siekia 2000 metrų. Ararato kalnas stūkso būtent čia – Rytinėje Anatolijoje. Dauguma aukštikalnių – tai dar netolimoje praeityje veikę, bet dabar užgesę ugnikalniai. Kaip to įrodymas, aplinkui matyti išsiliejusi lava. Rytinė Anatolija – tai didžiausias Turkijos regionas, užimantis net 21% šalies teritorijos (163 tūkst. kv. km.)
Nuo aukštikalnių, kitaip dar vadinamų Turkijos Sibiru, iki kalnų virtinių pietuose, einančių link Mezopotamijos lygumų Irake, plyti didžiulės laukinės ir nualintos dykynės. Derlingos įdubos, tokios kaip Muso slėnis Vano ežero vakaruose ir įvairių upių vagos yra nusidriekusios didingų kalnų papėdėse. Žiemos čia labai šaltos ir šiurkščios su daugybe sniego, dažnai net keliems mėnesiams užkertančio kelius. Dėl atšiauraus klimato ir aukštų kalnų gyventojų tankis ir skaičius nėra toks didelis, kaip kituose regionuose.
Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių pelno šaltinių vietos ekonomikoje. Žemės ūkis labai ribotas, bet vis tiek čia auginami kviečiai, miežiai, medvilnė ir tabakas. Regiono bedarbystės lygis didžiausias visoje Turkijoje.











![Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt] Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt]](/images/efabrikas.gif)