Kultūra - Tradicijos - Lietaus malda

Tradicinėse žemdirbių bendruomenėse natūralūs gamtos pokyčiai turi labai didelę prasmę, nes derlius priklauso nuo klimato sąlygų. Žiūrint kaimiečio akimis, gamta priklauso Dievui, ir lyja tik tada, kai jis to nori, arba norėdamas nubausti žmones jis sukuria sausrą. Neturėdami sąlyčio su moderniomis technologijomis kaimo vietovių žmonės vandens prašo Dievo. Ritualas, kurio metu maldininkai prašo vandens, vadinamas lietaus malda.

Besitęsiant ilgam sausros periodui žmonės nusprendžia susijungti ir melstis Dievui, kad šis nustatytu laiku atsiųstų lietų. Sprendimą pradėti lietaus maldą visada praneša mečetėje imamas. Po to surenkami septyni tūkstančiai akmenukų, kurių kiekvienam sakomos maldos. Tai užtrunka keletą dienų. Kiekviena šeima turi paaukoti tam tikrą pinigų sumą, priklausomai nuo pajamų, tam, kad būtų bendrai perkami galvijai, aukojimams. Derėtis negalima.

Maldos diena prasideda anksti ryte, po pirmosios maldos, ilga visų kaimo žmonių eisena. Žmonės, nedalyvaujantys eisenoje, niekinami. Eisenos tikslas dažniausiai būna aukščiausias kaimo kalnas, tam kad būti arčiau Dievo. Grupei vadovauja imamas. Kartu gabenami galvijai aukai, kiti būtini daiktai ryžiams virti, ir dideli indai su kviečiais. Pakeliui pasakomos visos maldos. Šeimų pirmagimiai kartu su surinktais akmenukais įmetami į upę. Pasiekus vietą, prieš vidurdienį aukojami galvijai, po to ruošiamas maistas.

Kai į aukščiausią vietą ateina visa grupė pradedama garsiai melstis, įžanginiu tonu. Rankomis uždengę veidus jie liečia žemę, lyg vaizduotų lietų. Valgomas paruoštas maistas. Staiga, suvalgius maistą, visi pradeda įsivaizduoti, kad lietus jau ateina ir jie turi skubėti grįžti atgal. Tai būna maldos pabaiga.

Lietaus maldos parodo, kaip žmonės yra pasišventę Dievui ir norėdami išspręsti problemą meldžiasi jam.

Mažos ritualo detalės, kaip pavyzdžiui akmenukai arba pirmagimių įmetimas į vandenį yra primityvaus gyvenimo burtų pavyzdžiai.

Imamas yra lyderis ir jis turi rūpintis visais religinio ritualo elementais. Seniūnas ir mokytas yra taip pat lyderiai, tačiau jie tik prisideda prie bendros grupės. Vaikai dalyvauja maldoje dėl bendro kultūrinio išprusimo. Svarbiausia maldos reikšmė, žiūrint socialiniu ir kultūriniu aspektu, yra solidarumas, rodomas prieš bet kokį pavojų.

Turkijai vystantis, šiais ritualais jau beveik netikima ir jie praktiškai išnykę.