Kultūra - Folkloras - Liaudies herojai

NASREDINAS HODŽA (Nasreddin Hoca 1208-1285M.)

Tai seldžiukų laikų herojus, gyvenęs Aksehire. Jis mokėsi religijos pas savo tėvą imamą, o vėliau mokslus tęsė teologijos mokykloje. Kurį laiką dirbo imamu.

Hodžos požiūris į gyvenimą, pasaulį buvo nuoširdus, natūralus, paprastas ir nuginkluojantis atvirumu, tiesumu. Tiesumas yra vienas pagrindinių dalykų atskleidžiančių išmintį.

Kaip humoristinis filosofas jis tapo žmonių kūrybingumo ir humoro jausmo simboliu. Jo sąmojai tapo populiariais posakiais ir dabar yra cituojami kasdieniuose pokalbiuose. Dauguma tokių posakių jau tapo liaudies nuosavybe.

Keletas juokų apie Nasrediną Hodžą...

KARAGOZ IR HACIVAT

Šie du herojai yra sutinkami lėlių šešėlių teatre. Kiekvieną kartą jie kalba vis kita kalba, atrodo vis kitaip ir vaidina vis kitokius vaidmenis. Jie gali suvaidinti begalę skirtingų socialinių ar politinių vaidmenų ir charakterių, nes Turkijoje jų yra labai daug ir skirtingų (charakterių).

Legenda byloja, kad šie du tipai buvo statybų darbininkai, kurie statė Ulucamio pastatą Bursoje. Jie labai daug laiko praleido ne dirbdami, o juokaudami, pridarydami daug bėdų, maišydami kitiems darbininkams. Sultonas buvo nepatenkintas jų darbu ir atleido juos.Tačiau žmonės labai gailėjosi ir užjautė juos, dėl bedarbystės ir nuolat prisimindavo jų krečiamas išdaigas. Tai atsirado Kargozo lėlių šešėlių teatras.

Karagozo figūrėlės yra gaminamos iš kupranugario kaulo ir veršiuko odos. Figūrėlėms yra suteikiama forma, jos išmarginamos. Lėlytės yra labai spalvingos, jų galūnės pritvirtintos taip, kad galėtų judėti. Vaidinimai vyksta šešėlių teatro pavidalu. Šis teatras yra labai populiarus jau daug metų, nežiūrint šiuolaikinės technikos kai video, tv ir kt.

YUNUS EMRE (1238 – 1320M.)

Šis personažas atsirado iš Anatolijos folkloro. Tai mistinis poetas. Jis vaidino didelį vaidmenį kai kūrėsi Anatolijos poezija, turkų kalba ir viskas kas su tuo susiję. Jis pristatė mistinę filosofiją, kuri davė pradžią Neo-Platonizmui Turkijos intelektualiame gyvenime. Jis „pastatė“ tiltą tarp senosios Anatolijos ir šių laikų. Tokios sąvokos kaip „žemė“, „ugnis“, „vėjas“ ir „vanduo“ atsirado jo poezijoje, kaip ir senosios Anatolijos filosofijoje. Ta pati koncepcija vyravo ir tokių filosofų veikaluose kaip Thalo, Anaximeno, Heraklito.

Yunus Emre buvo poetas, kuriam buvo svarbi meilė, žinios ir tikėjimas.