Istorija - Turkijos vėliava

Yra išties sunku paaiškinti tikrąją vėliavos reikšmę. Daugybė legendų, tikrų istorijų ir dar tiek pat klaidingos informacijos pasakoja apie tai, kodėl būtent tokios spalvos ir simboliai yra naudojami vėliavoje. Ko gero kiekvienas mūsų vėliavą gali interpretuoti savaip. Religiniai simboliai taip pat gali būti įžvelgiami: mėnulis ir žvaigždė yra tradicinis visų islamiškų valstybių simbolis.

Istoriniai faktai

Kadangi Turkijos Respublika buvo sukurta ant Osmanų imperijos pamatų, daugelis detalių, kaip Turkijos vėliava, atėjo iš to meto, tačiau buvo nežymiai pakeista. Osmanai skirtingais laikotarpiais naudojo skirtingų spalvų vėliavas. XIV a. ji buvo balta, XV a. buvo pakeista į raudoną. Kadaise žaliame fone buvo vaizduojami trys mėnulio pjautuvai, simbolizuojantys tris žemynus, kuriuose buvo įsitvirtinę osmanai. Kadangi jie išpažino islamą, o šios relgijos simbolis yra mėnulis, galima traktuoti vėliavą kaip islamo įsigalėjimą trijuose kontinentuose.

Vėliau, XVIII a., liko tik vienas menulio pjautuvas su aštuonkampe žvaigžde raudoname fone. Sakoma, kad toks vėliavos išdėstymas atsirado po to, kai vienas iš aukštų turkijos karininkų po mūšio kraujo klane pamatė atsispindinčią žvaigždę. Toks vaizdas sukrėtė karininką ir jis pasiūlė pertvarkyti vėliavą, įtraukiant į ją ir žvaigždės simbolį. Šiandien raudona spalva yra laikoma kraujo simboliu. Herojiškose eilėse yra sakoma:

"vėliava iš kraujo ir ašarų gimsta ,
o kankiniai žemes į tautą paverčia."

Po respublikos įkūrimo vėliava dar kartą buvo pakeista. Kaip jos simboliai buvo pasirinkti mėnulio pjautuvas ir penkiakampė žvaigždė raudoname fone.

Vėliavos naudojimas buvo apribotas įstatymais:

nešvarios ir apiplyšusios vėliavos negali būti naudojamos;
ant vėliavos negalima sėdėti ar stovėti;
mokyklose ir kitose oficialiose įstaigose savaitgaliais turi būti iškeliamos valstybinės vėliavos;
pirmadieniais nauja savaitė pradedama sveikinant vėliavą.

Visoje šalyje yra tik dvi vietos, kuriose vėliava turi plazdėti nuolatos. Tai parlamento rūmai, kur iškelta vėliava reiškia tautos gyvavimą, ir Mustafos Kemalio Ataturko - turkų tėvo mauzoliejus. Tik jo mirties dieną - lapkričio 10-ąją, kaip gedulo ženklas, vėliavos visur nuleidžiamos iki pusės stiebo.