Istorija - Vario ir akmens amžius

Geležies laikotarpis (vario ir akmens amžius) 5500-3000 m. pr. Kr.

5500	Çatalhöyük ir Hacilare rasti sudėtingai išdažyti moliniai indai ir statulėlės.
5000-3000	Gyvenvietės Çatalhöyük ir Hacilar. Atsiranda naujos gyvenvietės Alacahöyük, Alirar, Canhasan, Beycesultan ir Aphrodisias.

Amžius, kuomet varis pradėtas naudoti vietoj akmens, vadinamas geležies amžiumi, o tiksliau vario ir akmens amžiumi. Šiuo laikotarpiu žmogus pradeda sėti javus, auginti gyvulius kaimenėmis, gyventi plytiniuose namuose, gaminti indus iš molio, akmens ir medžio. Ginklai, gaminami iš kaulo ar titnago, pasižymėjo ypatingu puošnumu. Šio amžiaus žmogus prekiauja, tam, kad įsigytų žaliavos ginklams gaminti. Ornamentuotuose piešiniuose ir skulptūrėlėse žmogus išreikšdavo vidinius jausmus, religinius įsitikinimus. Vis dar išlieka dieviškosios motinos kultas, o jos skulptūrėlės randamos beveik kiekviename name.

Geriausias šio laikotarpio kultūros pavyzdys Anatolijoje yra Halicar. Statomi dviaukščiai namai, o įėjimas į juos daromas apačioje. Vienas pagrindinių išskirtinių bruožų yra puodų, išpuoštų rausvai rudais geometriniais motyvais geltonai rausvame fone, gamyba.

Puodas išlenktas moters veido forma, parodo, kad čia galėjo būti religijos, besitęsusios iki Hetitų kultūros, raidos ištakos. Hetitai rašė lentelėse ir tikėjo, kad vandens gėrimas iš dieviškos formos indo yra susivienijimas su Dievu.

Augant metalo pramonei, užsimezgė prekybos ryšiai rytuose, su Sirija ir Mezopotamija, o vakaruose, su Balkanais ir Viduržemio regionais.

Canhasan, esantis 13 km i pietryčius nuo Kamarano, Konijos provincijoje, yra svarbus vario ir akmens amžiaus archeologinių radinių centras. Kitos svarbios kasinėjimų vietos yra Alacahöyük, Alirar ir Beycesultan.

Regione augo gyventojų skaičius. Tačiau Anatolija išlaikė kultūrinį vienodumą, dėl natūralių kliūčių ir geografinės padėties.