Istorija - Seldžiukų periodas

Seldžiukų turkų periodas (1071-1243 m.)
1040	Dandanakano mūšis ir Didžiosios Seldžiukų Imperijos įkūrimas.
1071	Bizantiečiai nugalimi seldžiukų Manzikert (Malazgirt) mūšyje. Turkai užima Anatoliją.
1076	Konija (Konya) tampa sostine
1219 – 1237	Auksinis Anatolijos seldžiukų amžius.
1240	Vakarinėje Anatolijoje pasirodo pirmieji Osmanų turkai, kaip smulkūs seldžiukų vasalai. Mongolai puola rytinę Anatoliją.
1243	Kösedağ mieste mongolai nugali seldžiukus. Jis tampa Mongolų Imperijos provincija ir pamažu pasidalija į daugelį savivaldų.

Oğuz turkai, valdomi Tuğrul Bey ir Çağri Bey (Seldžiuko anūkai) pavergė Horosaną ir laimėjo mūšį prieš Ghaznavids Dandanakan. 1040 m. įkūrė Didžiąją Seldžiukų Imperiją. 1071 m. Alparlsanas Manzikert mūšyje nugalėjo Bizantijos imperatorių. Tai buvo Turkų periodo ir islamo Anatolijoje pradžia. Nuo tada turkai pilnai užkariavo visą Anatoliją ir įkūrė Anatolijos Seldžiukų valstybę, kaip Didžiosios Seldžiukų Imperijos dalį.

Turkai pirmieji užėmė visą Anatoliją. Ankstesnieji užkariautojai užimdavo tik Anatolijos atskiras dalis. Nors persai ir romėnai taip pat buvo užėmę visą teritoriją, tačiau jie čia negyveno, o tik buvo įvedę politinę kontrolę.

Turkai atvyko į Anatoliją migruodami. Prieš pasirodydami jie jau buvo musulmonai. Todėl atvykę ir jie atsinešė ir religiją, kurią taip pat priėmė ir vietiniai gyventojai.

Neteisinga manyti, kaip daugelis mano, kad laikydamiesi islamo politikos seldžiukai persekiojo vietinius krikščionis. Seldžiukų Imperijos viduje dauguma krikščionių gyveno kaip gyvenę. Tačiau kryžiuočiai manė kitaip, žinodami kokios sąlygos yra Jeruzalėje. Tik to nebuvo Anatolijoje.

Po 1150 m. Seldžiukų Imperija ganėtinai susilpnėjo ir dauguma vietinių Turkomanų lyderių imperijos pakraščiuose įkūrė savo vietines savivaldas. Jei veikė kaip gazis arba kaip kovotojai už islamo tikėjimą prieš bedievius. Didžioji Seldžiukų Imperija per kryžiaus žygius gynė Siriją ir Palestiną, mažindama kryžiuočių įtaka pakrančių teritorijose. Kontaktas tarp islamistų ir krikščionybės gynėjų kryžiuočių buvo labai siauras, arba kovos, arba prekyba.

Seldžiukai suprato tranzitinės prekybos svarbumą. Dėl to vykdė atitinkamą karinę ir ekonominę politiką. Labai įdomu, jog seldžiukai pirmieji istorijoje sukūrė specialų valstybinį draudimą pirkliams, praradusiems turtą. Karavanams jie sukūrė karavansaray (karavansarajus - karavanų vilkstinių užvažiuojamuosius namus), kurie buvo skirti kiekvienam pirkliui, esančiam jų šalyje.

Tuo metu kartu su gerai organizuota tarptautine prekyba augo miestų gerovė ir gyventojų populiacija. Šis periodas paliko tokių išminčių kaip Mevlana Celaleddin Rumi arba Yunus Emre pasaulietiškus mokymus. Jie mokino kaip per pamaldumą galima suartėti su Dievu.

Arabų kalbą naudojo mokslininkai, persų kalba buvo valstybinė, o turkų naudota kasdien arba verslo reikalams. Seldžiukų menas susimaišė su Centrinės Azijos, vidurio rytų islamo ir Anatolijos menu.

Šamanistiški Göktürkai prieš palaidodami mirusįjį jį mumifikuodavo ir laikydavo šešis mėnesius palapinėje. Ši Centrinės Azijos tradicija perėjo į kupolo formos kapaviečių (tombų), türbe statybą Anatolijoje.

Liūtai ir buliai, dvigalviai ereliai, drakonai, astrologiniai motyvai, kaip planetos arba gyvenimo medžiai buvo būdingi seldžiukų dekoratyviniam menui. Šie simboliai atėjo iš Anatolijos kultūros arba priešislaminio šamanizmo.

Dar viena seldžiukų naujovė ir atradimas buvo koklių gamyba.