Istorija - Osmanų Imperija

Otomanų (osmanų) turkų periodas (1299-1923 m.)
1299	Osmanas Bey įkūria Sögüt ir Domaniç vietovėje (Bursos rytuose) Osmanų kunigaikštystę.
1326-1362	Orhano Bey periodas. Jis laikomas tikruoju Osmanų Imperijos įkūrėju. Orhanas sutvarkė karinę ir administracinę organizaciją bei suformavo divaną (Turkijos valstybės tarybą).
1326	Osmanai valdant sultonui Orhanui užima Bursąir įkuria čia pirmąją savo sostinę.
1336	Sultonas Orhan užima Karesi kunigaikštystę.
1364	Valdomi sultono Murato I turkai užima Andrianapolį (Edirne) ir įkuria Osmanų Imperijos sostinę.
1389	Muratas I laimi Kosova I mūšį. Jis suformuoja janičarų karinius korpusus.
1396	Osmanų kariai vadovaujami Bayezit I Nikopolyje nugali kryžiuočių armiją.
1397	Osmanai pirmąjį kartą apsiaučia Konstantinopolį.
1402	Tamerlanai (Tamerlanes) Ankaroje nugali osmanus, dar tebevaldomus Bayezit I. Sultonas suimamas ir tuoj pat nusižudo. Anatoliją užpuolė mongolai, o osmanų galia subkontinente galutinai sužlunga.
1403-1413	Pauzė Osmanų Imperijos valdyme.
1413-1421	Mehmet I valdymas. Osmanų įtakos Anatolijoje atgimimas.
1451-1481	Užkariautojo Mehmet II valdymas.
1452	Bosfore jis pastato Remeli tvirtovę.
1453 (gegužės 29)	Turkai valdomi Mehmet II užima Konstantinopolį, kuris tampa ketvirtaja ir paskutine Osmanų Imperijos sostine, pavadinimu Stambulas (Istanbul).
1453-1579	Osmanų Imperijos pakilimas.
1481-1512	Bayezit II valdymas.
1512-1520	Selim I valdymas. Çaldıran, Mercidabık, Ridaniye mūšiai.
1517	Selim I užgrobia Kayrą.
1520-1566	Süleyman Didingojo valdymas (ilgiausias Osmanų Imperijos istorijoje – 46 metai). Osmanų Imperijos zenitas.
	Naujasis sultonas sukūrė naują įstatyminę sistemą. Dėl to jis vadinamas Kanuni, kas reiškia įstatymų leidėjas.
	Turkai užvaldo viduržemio jūros regioną.
1526	Mohacs mūšis bei Budos ir Pešto užėmimas.
1529	Pirmoji ir nesėkminga Vienos apgultis.
1534-1535	Süleyman Didingojo žygis į Iraną ir Iraką.
1538	Preveze jūrų mūšis. Barbaros Hayrettin Paşa (Barbarossa) tampa Kaptan-ı Derya (karinės jūrų flotilės vadas).
1566-1574	Selim II valdymas.
1569	Didysis Stambulo gaisras.
1571	Lepanto jūrų mūšyje sąjungininkai nugali Osmanų Imperijos flotilę, išskyrus vieną Kılıç Ali Paşa eskadroną.
1588	Sinan mirtis.
1579-1699	Moterų valdymas. Pralaimėję sultonai atiduoda Osmanų Imperijos valdžią savo moterims ir viziriams. Tuo pat metu vyksta reformos ir renesansas Europoje.
1607	Celali sukilimai, pasipriešinimas feodalų žemvalžių kavalerijai.
1638	Murat IV užima Bagdadą.
1648	Didysis Stambulo žemės drebėjimas.
1661	Sekantis Stambulo didysis gaisras.
1666-1812	Pastovūs karai tarp turkų ir europiečių. Osmanų Imperija praranda daug įtakos pietų Europoje.
1699-1792	Osmanų Imperijos smukimas.
1711	Didysis viziris Baltacı Mehmet Paşa serengia Pruth mūšį prieš rusus. Pagal tradiciją Paşa apsupo Petro Didžiojo armiją, bet vengė jo pažeminimo ir toliau nepuolė, nes jį įtikino naktinis vizitas palapinėje pas caro numylėtinę Kateriną, vėliau tapusia imperatoriene.
1718-1774	Passarowitz (Pasarofça) ir Belgrado sutartis su austrais. Küçük Kaynarca sutartis su rusais.
1718-1730	Tulpių periodas. Stambulas papuošiamas nuostabiais rūmais ir sodais. Stambule pastatoma pirmoji spaustuvė, o Yalova pirmasis popieriaus fabrikas.
1750	Kitas didysis Stambulo gaisras.
1754	Didžiausias Stambulo žemės drebėjimas.