Istorija - Neolito laikotarpis

Neolito periodas (naujasis akmens amžius) 8000 - 5500 m.pr.Kr.
7040	Pirmoji gyvenvietė Hacilar; pirmieji žemdirbystės požymiai Anatolijoje
6500-5500	Çatalhöyük tampa pirmuoju kultūriniu centru Anatolijoje; ankstyviausios religinės šventyklos, puodininkystė, statulėlių ir freskų menas
6200	anksčiausias gamtovaizdžio piešinys

Terminas neolitas yra kilęs iš graikiškųjų žodžių neos (naujas) ir lithos (akmuo). Šiuo laikotarpiu žmogus pradeda daugiau dėmesio kreipti savo gyvenamajai aplinkai, pradeda užsiimti augalininkyste ir gyvulininkyste, taip pat atsiranda žemdirbystė. Neolito periodu vis mažėja klajoklių. Žmonėms nebereikia pastoviai keliauti, nes gyvenimo sąlygas jie pradeda kurti vietoje. Taip prasideda ir miestų gyvenimas.

Neolito žemdirbiai dažniausiai turėdavo maisto daigiau negu galėdavo suvartoti. Dėl šio pertekliaus bendruomenės tapo didesnės ir sveikesnės. Maisto perteklius turėjo ir kitų privalumų. Pradėjus pardavinėti grūdus, atsirado pirmoji komercija. Ūkininkaujanti bendruomenė grūdų perteklių galėdavo išsikeisti į daiktus, kurių patys negalėdavo pasigaminti. Už grūdus žemdirbiai gaudavo įvairių brangakmenių ir metalo. Taip pat atsirado darbų pasiskirstymas. Esant maisto pertekliui tapo nebūtina visiems užsiimti žemdirbyste. Amatininkai galėjo gaminti naujus akmeninius įrankius žemei dirbti, puodams gaminti ir medžiagai austi.

Neolito laikotarpiu prijaukinti didesni gyvuliai, tokie kaip buliai ir arkliai, padėdavo nudirbti žemės ūkio darbus.

Ankstyviausi žemdirbystės požymiai Anatolijoje aptikti Hacilare, 25 km nuo Burduro, čia rasti 7040 m. pr. Kr. datuojami radiniai. Hacilaro namuose buvo rasta kviečių, miežių ir lęšių liekanų, be to ožių, avių ir kitų raguočių kaulų. Manoma, kad šuo buvo vienintelis prijaukintas namų gyvūnas.

Ši vietovė žymi rastomis molinėmis moters statulėlėmis, vaizduojančiomis vieną moterį, arba kartu su vaikais ir gyvūnais.

Artimuosiuose rytuose geriausiai žinomas Neolito laikotarpio radinių centras yra Çatalhöyük, esantis 50 km į pietryčius nuo Konijos. Radiniai datuojami 6500-5500 m. pr. Kr. Çatalhöyük – tai miestas, kuriame pastatyti stačiakampiai vienaaukščiai namai, sumūryti iš molinių plytų, o viduje sutvirtinti medinėmis atramomis. Jų stogai būdavo plokšti. Namai būdavo sustatyti aplink kiemą. Žmonės kopėčiomis patekdavo į namą per stogą. Plokšti stogai apsaugodavo ir būdavo nebloga vieta namų ūkio darbams. Taip pat stogais žmonės galėdavo judėti iš vieno namo į kitą. Kiekvieno namo išplanavimas buvo identiškas: gyvenamasis kambarys, sandėlis ir virtuvė. Grindys kambaryje būdavo pakeltos, o kampe stovėdavo suoliukas po kuriuo buvo laidojami žmonės, prieš tai pašalinant nuo kūno mėsą.

Neolito laikotarpio namų sienos dekoruotos spalvingomis freskomis. Užtinkavus sienas, jos būdavo vėl naujai perdažomos. Piešinių stilius priminė paleolito erą. Šie piešiniai mums suteikia informacijos apie pirmykščio žmogaus veiklą, aplinką, aprangą ir netgi religiją. Kai kurie piešiniai vaizduoja mirtį, medžioklę, šokius, taip pat gėles, drugelius ir bites.

Pastebimas ir kitoks menas bei amatai. Randama žmonių ir gyvūnų figūrėlių, pagamintų iš akmens arba molio. Kaulas būdavo naudojamas įrankiams gaminti. Juos žmonės puošdavo įvairiais drožinėtais ornamentais. To meto žmonių ginklų arsenalą sudarė nuglūdinti vėzdai, strėlės ir ietys su aštriabriauniu akmeniniu galu. Vietovėje taip pat rasta puodynių bei audimo, verpimo įrankių. Netgi buvo atgaminti kai kurių audinių fragmentai.

Be žmonių figūrelių, vaizduojančių derlingumą, čia buvo ir dieviškosios motinos kultas. Ji vaizduota kartu su leopardais. Tai pasikartoja daugelyje vėlesnių Anatolijos civilizacijų.