Istorija - Kryžiaus žygiai

Kryžiaus žygiai buvo krikščionių vykdomos 11 a. ir 14 a. karinės ekspedicijos norint iš musulmonų susigrąžinti Šventąją žemę. Žodis kryžius kilęs iš lotyniškojo crux. Pagal Bibliją krikščionys turi turėti kryžių. Taip atsirado kovotojai pasivadinę kryžiuočiais. Jie vilkėdavo apsiaustais (tunikais) su ryškiais siuvinėtais raudonais kryžiais, kad matytųsi, jod juos valdo kryžius ir jie Kristaus kariai.

KRYŽIAUS ŽYGIŲ PRIEŽASTYS

Kryžiuočiai tęsė senąją piligrimų amžiaus tradiciją Šventojoje žemėje, kas dažniausiai būdavo vadinama atgailavimu už nuodėmes. Tačiau kryžiuočiai atliko dvigubą piligrimų ir karių rolę. Toks ginkluotas piligrimų judėjimas vadintas tiesiog teisybės karu, nes buvo kovojama už šventas krikščionims žemes.

Jeruzalės vardas krikščionims visada sukeldavo dieviškojo rojaus viziją. Padėti išgelbėti Šventąją žemę buvo kiekvieno krikščionio riterio idealas. Popiežiaus paskatinimas, susitaikymas su viešpačių, amžinas išganymas bei indulgencijos tūkstančius paskatino įsitraukti į šį reikalą.

Politiniai motyvai taip pat buvo svarbūs. Bizantijos Imperija puolama seldžiukų turkų paprašė vakariečių pagalbos. Tai buvo dar viena iš Kryžiaus žygių priežasčių. 1071 m. kryžiuočiai užėmė ir Jerurazė, ir nugalėjo Byzantijos armiją lemtingame Manzikert mūšyje. Popiežius norėjo sujungti vakarus su rytais. Be to, tuo metu labai visiems reikėjo žemės, nes vakaruose išaugo populiacija, o įtampa ir karus geraiusiai iš vidaus buvo nukreipti į išorę. Tai ir buvo pagrindiniai šių žygių motyvai.

Lygiai taip pat vykdomi iš ekonominių paskatų. Daugelį karo dalyvių viliojo įspūdingi rytų turtai. Išvykimas kariauti už šalies taip pat reiškė ištrūkimą iš feodalinės visuomenės priespaudos. Jauniems sūnums visada būdavo mažai galimybių ekonomiškai išsilaikyti. Žiūrint globaliai, pagrindinės Europos jėgos ir augantys Italijos miestai (Genuja, Pisa ir Venecija) kryžiaus žygius suprato kaip prekybinių kelių praplėtimą.

KARINĖS KAMPANIJOS

Anatolijai svarbiausi buvo pirmasis ir ketvirtasis kryžiaus žygiai. Kiti žygiai nebuvo tokie sėkmingi kaip šie du. Kai kurie iš jų vadinami Vaikų Kryžiaus žygiais (1212 m.), kurių metu tūkstančiai vaikų išmirė nuo bado ir ligų iškankinti, arba buvo parduoti vergijai, kryžiuočiams judant link Viduržemio jūros regiono.