Istorija - Juodasis amžius

680-546	Lydžiai
667	Kolonistai iš Megaros, valdomi Byzaso, įkuria Bizantijaus miestą.
650	Kimerai sunaikina daugumą vakarinės ir centrinės Anatolijos miestų.
640	Pradedamos kalti pirmosios monetos.
60	Kariečiai
561-546	Lydijos karaliaus Krezo viešpatavimas.
546	Sardžio žlugimas; Krezą nugali Persijos karalius Kiras II; persų dominavimas.
545-333	Persų periodas
512	Bizantijų užima Darius.
508	Atėnuose įtvirtinta demokratija.
499	Joniečių miestai sukyla prieš Persija.
494	Sukilę prieš persus Joniečiai nugalimi Lade mūšyje.
484	Halikarnase gimsta Herodotas.

Po 2000 metu didžios civilizacijos rytų pasaulis 8 a.pr.Kr. patiria Juodąjį amžių. Tai buvo periodas kai rytinės civilizacijos pasitraukė į vakarų pasaulį. Šiame svarbiame istorijos posūkyje civilizuotą rytų pasaulį atstovavo egiptiečiai, hetitai, finikiečiai, babiloniečiai asiriečiai ir urartai. Urartai buvo paskutinė šio amžiaus civilizacija.

Lydžiai

Senaisiais laikais Lydijos vardu vadintas derlingas ir geologiškai turtingas vakarinis Anatolijos regionas. Jis buvo nusidriekęs nuo Karijos, pietuose, iki Misijos, šiaurėje, ir rytuose ribojosi su Frygija, o vakaruose su Egėjo jūra. Lydija pirmą kartą tapo žinoma valdant Mermnadui 680 m. pr. Kr. Jie išvengė kai kurių kimeriečių atakų dėl tam tikrų aplinkybių. Valdant galingajam Lydijos karaliui Krezui (560-546 m. pr. Kr.) rytinės Lydijos karalystės sienos siekė Halysą (Kizilirmark upė). 546 m. pr. Kr. Krezą nugalėjo Persijos karaliaus Kiras ir nuo to laiko Lydija tapo Persijos dalimi iki Aleksandro Didžiojo pasirodymo.

Svarbiausias Lydijos miestas buvo Sardis (Sart), taip pat Mount Tmolos (Bozdas), kur Pačtolos upė (Sarteay) įtekėjo į Hermos upę (Gediz). Dideli Pačtolos slėnio aukso klodai tapo labai svarbūs Lydijos ekonomikai. Šie turtai buvo gaunami iš mitologinės Pačtolos upės pakrančių.

Auksinis Mido prisilietimas

Pagal mitologiją, Midas, Frygijos karalius, bet ką paliesdamas paversdavo auksu. Dionisas (graiku vyno dievas) už paslaugą davė Midui auksinio prisilietimo dovaną. Po trumpo laiko, kai jo maistas, gėrimai ir netgi dukra buvo paversti auksu Midas pradėjo gailėtis turįs tokią dovaną ir paprašė atsaukti šia stebuklinga galią. Jam buvo leista nusiplauti auksinio prisilietimo dovaną Pačtolos upėje. Nuo to laiko šios upės smėlyje atsirado aukso.

Lydžiai tvirtina, jog jie išradę žaidimą kauliukais, kuris vėliau perėjo pas graikus ir per juos išpopuliarėjo visame pasaulyje.

640 m. pr. Kr pirmą kartą istorijoje pradėtos naudoti monetos (aukso ir sidabro mišinys) kaip prekių pirkimo, mainų ir kitų komercinių operacijų priemonė. Tai buvo didžiausias lydžių palikimas žmonijai.

Kariečiai

Kariečiai, gyvenę nutolusiose nuo jūros Mileto ir Halikarnaso teritorijose, pasirodė istorijoje kaip Egipto karaliaus ir kaimynų joniečių samdomi armijos kareiviai VII a. pr. Kr.

V a. pr. Kr. Kariją valdė tironai, despotai ir princai. Persams pradėjus pulti joniečius, kai kurie iš princų perėjo į persų pusę. V a. pr. Kr. pabaigoje Karija priklausė Delijaus sąjungai. Atrodo, kad ji buvo pripažinta kaip atskira Persijos satrapija (provincija). Karijos satrapas (vietininkas – valdovas) Mousolus dalyvavo didžiuosiuose kitų vakarų satrapų užkariavimuose, bet vėliau pakeitė savo pozicijas ir Persijos karaliui užkariavo Phaselį ir vakarinę Lykiją. Halikarnasą Mousolus pavertė Karijos metropoliu. Miesto architektūra yra labai įspūdinga. Čia taip pat yra ir Satrapo mauzoliejus - vienas iš 7 pasaulio stebuklų. Mauzoliejų suplanavo pats Mousolus, tačiau jį pastatė jo žmona ir paveldėtoja Artemisija.

Atgal