2013-05-26

Istorija - Helenistinis amžius

Helenistinis periodas (300-133 m. pr. Kr.)

318-317	Antigonas valdo Mažąją Aziją.
301	Ipsus mūšis ir Antigono mirtis. Lysimachas valdo Anatoliją, o Seleucas prisijungia prie šiaurinės Sirijos.
281	Seleucas nugali Lysimachas ir okupuoja Anatoliją. Seleucas nužudomas.
276-275	Galai bando okupuoti Anatolija, tačiau pralaimi kovą prieš Antiochą.
261-241	Eumeno I valdymas ir Pergamo miesto pakilimas.
230	Romos ir Pergamo susivienijimas. Attalas I užkariauja galus.
223-187	Antiocho III Didžiojo valdymas.
189	Antiochas III pralaimi romėnams ir pergamams Magnezijos mūšyje.
188	Apamėjos sutartis, pasibaigia Seusilų valdymas Anatolijoje, prasideda Pergamo ekspansija.
133	Attalo III, Pergamo valdovo, mirtis. Roma perima Pergamo valdymą.

Periodas, tarp Aleksandro mirties ir Romos užkariautojų atėjimo į Anatoliją, vadinamas Helenistiniu amžiumi. Graikijos ir Anatolijos kultūrų susimaišymas atvėrė kelią naujai helenistinei civilizacijai.

Po Aleksandro mirties trys pagrindinės monarchijos pradėjo Diadochų (pavelėtojų) karą. Makedoniją tuo metu valdė Antigonas, Egiptą Ptolemėjai, o Anatoliją Seleucas.

Po karų Anatolijoje atsirado daug naujų nepriklausomų valstybėlių: Kapadokija, Pergamas, Bitinija ir Pontas. Visos jos I a. pr. Kr. tapo Romos imperijos dalimi.

Pergamo karalystę pradėjo valdyti Atalas. Karalystė regione buvo labai įtakinga, kol valdovas iki Atalas III 133 m. pr. Kr. mirdamas nepaliko jos testamentu Romai.