Istorija - Geležies amžius - Joniečiai

Nuo XI iki VI a. pr. Kr. trys helėnistinės gentys - Elados joniečiai, doriečiai ir eoliečiai - labai išaugo ir jau nebetilpo toli nuo jūros esančiose teritorijose. Todėl plėtėsi į vakarinę Anatoliją ir užėmė kai kurias Egėjo jūros salas. Iš visų genčių, vystydami svarbius miestus, kuriuose dar buvo gyva senoji Anatolijos kultūra, labiausiai pasižymėjo joniečiai. Jonija griežtai apibūdinama kaip centrinė vakarinės Anatolijos pakrantės dalis, kur buvo kalbama Graikijos joniečių kalba. Daugelis graikų 1100 m. pr. Kr. pasitraukė į Joniją bėgdami nuo doriečių invazijos. Kontaktuodami su pažengusiomis vietinėmis lydžių, kariečių, lykių, netgi hetitų ir urartų civilizacijomis jie gan greitai pakėlė savo kultūros išsivystymo lygį. Čia vystėsi prekyba, mokslas ir menas, ypač Miletus vietovėje.

800 m. pr. Kr. visos pagrindinės religinės ir kultūrinės organizacijos pasiskirstė tarp 12 Jonijos pagrindinių miestų: Miletus, Myus, Priene, Samos, Ephesus, Colophon, Lebedos, Teos, Erythrae, Chios, Clozomenae ir Phocaea.

Joniečius, tiksliau šiaurinę Joniją, pavergė Krezas - besiplečiančios Lydijos karalystės valdytojas. Vėliau 546 m. pr. Kr. Krezą įveikė Persijos karalius Kiras Didysis. Joniečiai tapo pavaldūs jam. 499-494 m. pr. Kr. jie sukilo prieš Darių I, tačiau buvo nugalėti, o Miletus miestas sunaikintas.

Valdant Persams, Joniečių miestai pradėjo nykti ir visi žymūs filosofai bei artistai emigravo į Atėnus bei Italiją. Pavyzdžiui, profesorius Ekrem Akurgal tvirtina, kad joniečių ”Auksinis amžius” nusitęsęs nuo Anatolijos iki Atėnų. Kitaip tariant, Didžiosios Graikų civilizacijos šaknys slypi senojoje Anatolijoje. Jonijoje buvo žengti pirmieji demokratijos žingsniai, o jau 508 m. pr. Kr. demokratija įtvirtinta Atėnuose.

Joniečiai susigrąžino nepriklausomybę tapę Delijos sąjungos nariais.

Aleksandras Didysis užkariavo Persijos Imperiją 334-325 m. pr. Kr. ir suteikė nepriklausomybę Jonijai. Tačiau Jonijos miestai greitai tapo helėnistų monarchų grobiu. Vienas jų, Attalus III, iš Pergamo, mirdamas 133 m. pr. Kr., perkėlė savo karalystę į Romą. Pergamas tapo Azijos provincija, o joniečiai liko pavaldūs romėnams. Tačiau joniečių miestai vis tiek liko svarbūs ekonominiai ir kultūriniai centrai.

Kitos geležies amžiaus civilizacijos

Neo-hetitai, Urartai, Frygiečiai

Atgal