Istorija - Geležies amžius - Frygiečiai

Frygiečiai priklausė vadinamajai migruojančiai "Jūros žmonių" grupei, sugriovusiai Hetitų imperiją.

Mido laikotarpiu (VIII a. pr. Kr.) jie tapo galinga karalyste ir dominavo centrinėje bei pietrytinėje Anatolijoje. Helėnistinio laikotarpio žmonėms Mido laikotarpis yra mitologijos dalykas. Mido vardas įamžintas epuose: apie tai, kaip jis tapo karaliumi ir buvo perkirstas jo Gordijaus mazgas, o jo ausys transformavosi į asilo ausis.

Gordijaus mazgas

Gordijaus mazgo vardas duotas painiam mazgui, kurį naudojo Gordijus savo vežimui apsaugoti. Pagal legendą, Gordijus buvo neturtingas valstietis. Su savo žmona jis atvyko į Frygijos didžiąją miesto aikštę, kur orakulas žmonėms skelbė, kad būsimasis jų karalius atvažiuos vežimu. Žmonės pamatė Gordijų, atvykusį su vežimu ir padarė jį karaliumi. Norėdamas atsidėkoti Gordijus padovanojo savo vežimą Dzeusui, surišdamas jį ypatingu mazgu. Orakulas išpranašavo, kad tas, kas atriš šį mazgą, valdys visą Aziją. Vėlesnioji legenda sako, kad mazgą savo kardu nukirto Aleksandras Didysis. Nuo tuo laiko ”Gordijaus mazgo nukirtimas” reiškia didelės problemos išsprendimą.

Mido ausys

Kai Mido paprašė nuspręsti kas, ar Apolonas, ar Marsas laimėjo muzikinį konkursą, jis pareiškė, kad Marsas (arba Panas) buvo geresnis muzikantas už Apoloną. Dėl to Apolonas pavertė Mido ausis asilo ausimis. Nuo tol valdovas visą laiką slėpdavo savo ausis po turbanu. Vieninteliam kirpėjui jis leisdavo jas pamatyti. Kirpėjas prisieke tylėti. Tačiau paslaptį jis tyliai pasakė žemės duobei, o po to ją užkasė. Tačiau iš duobės išaugo nendrės ir tyliai šnabždėdamos paleido Mido paslaptį pavėjui.

VII a. pr. Kr. pradžioje Frygiečiai patyrė daug nuostolių dėl Kimerų invazijos į šalį.

Daugiausiai svarbiausių radinių yra iš Gordijos, Frygiečių sostinės, o taip pat kitų svarbių centrų, kaip Alizar, Bosazköy, Alaca ir Ankara. Vienas iš įspūdingiausių Frygiečių palikimų yra uolinis Mido kulto paminklas arba Yazilikaya netoli Eskirehiro.

Frygijos didikai buvo laidojami uoliniuose kambarių tipo kapuose po pilkapiais - kurganuose. Tai toks kapo tipas, kai iš žemės supilamas kauburys. Tokio tipo kapavietės nebuvo būdingos Anatolijai, tikriausiai jos pasiskolintos iš Makedonijos arba Trakijos (pietrytinė Balkanų pusiasalio dalis). Mirusieji būdavo guldomi kambariuose ant suolų su daugybe dovanu. Vėliau kambariai būdavo papuošiami įvairiomis spalvomis, ornamentika ir tik tada ant viršaus užpilamas smėlis. Kuo svarbesnis būdavo didikas tuo didesnis ir kapas.

Frygiečiai labai išvystė metalurgiją, tačiau nepamiršo ir medžio apdirbimo. Jų bronziniai indai, sagtys ir semtuvai susilaukė populiarumo netgi Asirijoje ir vakaruose - Graikijoje. Baldus jie gamino nenaudodami vinių. Mediniuose jų gaminiuose pastebimas geometrinis dizainas. Jų Phyales indas naudotas vyno aukojimui deivei motinai, o Kubile yra panašus i šiandieninį haman tasi, naudojamą maudantis. Frygiečiams Kubile buvo gamtos deivė ar net pati gamta.

Kitos geležies amžiaus civilizacijos

Neo-hetitai, Urartai, Joniečiai

Atgal