Istorija - Bizantijos Imperija

Bizantijos periodas (395-1453 m) İstanbul
392	Teodosijus I įsakymu uždraudžia pagonybę.
395	Teodosijus I padalija Romos Imperiją į vakarinę ir rytinę.
524-565	Justiniano I Didžiojo valdymas. Bizantijos galios zenitas.
531	Nikėja sukila prieš Justinianą.
616	Sardas ir kiti vakarinei Mažosios Azijos miestai užgrobiami persų.
632	Medinoje Arabijoje miršta Muhamedas. Abu Bakras tampa pirmasis jo pasekėjas arba kalifas. Islamas pradeda plisti Azijoje.
636	Prasiskverbę giliai į Anatoliją arabai nugali bizantiečius Yarmuk mūšyje.
677	Arabai puola Konstantinopolį trumpomis greitomis atakomis.
717-718	Arabai apgula Konstantinopolį.
813	Konstantinopolį puola bulgarai.
1096	Pirmasis kryžiaus žygis. Romos katalikų armija pirmą kartą įžengia į Anatoliją.
1203	Ketvirtojo kryžiaus žygio pradžia. Romos katalikų armija atakuoja Konstantinopolį.
1204	Romos katalikų armija užima Konstantinopolį. Bizantijos imperijos padalijimas.
1242	Mongolai nugali seldžiukus Kösedağ mieste, sunaikindami jų galią Anatolijoje.

Bizantijos imperija yra viena iš ilgiausiai išsilaikiusių imperijų pasaulio istorijoje. Jos pavadinimas kilo nuo Bizantijaus miesto. Imperiją taip pavadino 19 a. istorikai. Bizantiečiai visą laiką save vadino ir laikė romėnais. 330 m. imperatorius Konstantinas įkūrė antrąją – Bizantijos Romą, pavadindamas ją Konstantinopoliu, kas reiškė ”Konstantino miestas”.

395 m. Teodosijus I padalino Romos Imperiją į rytinę ir vakarinę.Kultūriškai, vakarinė dalis buvo lotyniška, o rytinė helenistinė. Jau greitai, po 476 m. vakarinė Imperijos dalis sugriuvo, o rytinė išliko. Rytiniai romėnai buvo krikščionys. Jie pakeitė savo kalbą iš lotynų į graikų.

Ankstyvajame Bizantijos periode Justinianas I sėkmingai užkariauja vakarus.

Viduriniajame Bizantijos periode (610-1081 m.) prasideda su Heraklijaus triumfu kare su persais ir jo tolesniu pralaimėjimu arabams. Po 634 m. arabai užgrobė Palestiną, Siriją ir Egiptą, o taip pat prasiskverbė gilyn į Anatoliją.

11 a. prasidėjo dideli nesutarimai tarp generolų, kurie buvo stambūs žemvaldžiai ir biurokratai. Išvarginti nesutarimų imperatoriai nesugebėjo atsilaikyti sedžiukams, pradėjusiems Anatolijos užkariavimą.

1204 m. ketvirtajame kryžiaus žygyje grubiai užimamas Konstantinopolis ir čia įsikuria Romos katalikai.

1261 m. Nicaea valdytojas atsikovojo Konstantinopolį ir vėl čia įkūrė Bizantijos Imperiją, kuri dabar papuolė į vidurį tarp vakariečių krikščionių ir rytiečių turkų. Pamažu bėgant laikui Imperija neatsilaikė ir 1453 atiteko Otomanų turkams, paskelbusiems Konstantinopolį Otomanų Imperijos sostine.

Galiausiai žemvaldžiai aristokratai pradeda dominuoti visuose administraciniuose Bizantijos Imperijos reikalauose. Armiją sudarė kareiviai samdiniai ir feodalai priklausę valstybei, kurie už dalyvavimą kariniuose veiksmuose gaudavo didelius apdovanojimus. Bizantijos imperatoriai vis pakartotinai bandė sujungti ortodoksų ir katalikų bažnyčias, kad bendromis pajėgomis galima būtų kovoti prieš turkus, tačiau beviltiškai.