Istorija - Bronzos amžius - Asirai
Manoma, kad Asirų žemės buvo Tigrio upės aukštupyje, Mezopotamijos šiaurėje. Civilizacijos pavadinimas yra kilęs iš senosios sostinės Ašuro.
Asirai suklestėjo ir savo galią pasiekė apie XII a. pr. Kr. Mezopotamijoje, šiuometiniame Irake. Jų imperija užėmė ir kai kuriuos dabartinės Turkijos regionus, ir įsikūrė atskiruose Anatolijos miestuose.
Asirai suvaidino labai svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje. Po Asirų ir Babilono imperijų žlugimo maždaug VII – VI a. pr. Kr. asirai išliko kaip maža tautelė, gyvenusi išsibarsčiusiose žemėse vidurio rytų regione savo valdovų malonėje. Galiausiai juos užkariavo Hurijai.
Asirai buvo semitų kilmės, daugiausia užsiimdavo žemės ūkiu, gamtinių išteklių paieška ir miškininkyste. Didžiausią kariuomenę turėjo sukaupę vidurio rytuose. Per savo gyvavimo epocha asirai kalbėjo dviem kalbomis: senąja asirų (žinoma kaip „Akadian“) ir naująją asirų (arba neo-sirų). Asirai domėjosi mokslu ir matematika, buvo gerai išvystę medicinos mokslus.
Šis periodas dar žinomas kaip vidurinysis bronzos amžius, kurio metu Asirijos valstybė senojoje Mezopotamijoje užmezgė glaudžius prekybos ryšius su Anatolija. Tuo metu Anatolijos miestai buvo padalinti į feodalinius vienetus, kuriuos valde vietiniai hatiečiai. Už miestų ribų įsikūrė turgūs, kurių kiekvienas vadintas "karum". 20 išsimėčiusių karumų valdė vienas centrinis turgus Kanir, įsikūręs Kültepe. Jie mokėdavo mokesčius ir nuomą, už tai gaudami saugumo garantijas iš vietinių valdytojų. Pirklių karavanai į Anatoliją gabendavo alavą, kvepalus ir papuošalus, o iš čia išsiveždavo jau pagamintus sidabro ir aukso gaminius.
Raštą Anatolijai atvežė Asirijos pirkliai, naudoję dantiraščio rašmenis ir cilindrinius antspaudus.
Dantiraščiu išrašytos lentelės, priskiriamos šiam periodui, parašytos senąja Asirijos kalba. Atspaudus ant lentelės rašmenis, jos būdavo kaitinamos ir džiovinamos, po to dedamos į vokus ir vėl džiovinamos. Tai buvo pirmasis voko panaudojimas pasaulyje. Dažniausiai lentelėse būdavo rašoma informacija apie prekybą, ir tik kai kuriose randama įrašų apie to meto žmonių gyvenimą.
Tarp radinių Kültepe pastebimas skulptūrinis simbolizmas, o tai labai svarbu, nes jis atspindi tuo metu egzistavusią Anatolijos kultūrą, iškentusią migraciją ir politinius pasikeitimus. Pilnai susiformavusi Anatolijos ikonografija išliko ir vėlesniais amžiais, taip pat beveik nepasikeitusi pasikartojo hetitu mene.
Kitos bronzos amžiaus civilizacijos:












![Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt] Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt]](/images/efabrikas.gif)