Istorija - Anatolijos istorija

Viena iš svarbiausių didžiųjų civilizacijų kryžkelių - nusidriekusi plačiame pusiasalyje tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. Senovės romėnai vadino ją Mažąja Azija, kurios dalis yra dabartinės Turkijos azijinėje teritorijoje. Ji tęsiasi per visą Trakiją iki Graikiškos Egėjo jūros pakrantės. Dabar šios vietos yra vadinamos Anatolija – taip kaip jas vadino senovės graikai.

Mažoji Azija prasideda nuo Azijos ir tęsiasi į vakarus beveik iki pat Europos. Baigiasi ji ties pakabinamais tiltais per Bosforo sąsiaurį Stambule, kurie jungia du žemynus. Anatolija taip pat ribojasi su Marmuro jūra šiaurės vakaruose. Pusiasalio teritorija užima apie 756 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Centrinė dalis - tai yra aukštas, sausas plokščiakalnis, iškilęs apie 900 metrų. Čia dominuoja lygūs ir platūs slėniai, taip pat yra susiformavę keli druskos ežerai. Jo šiauriniame ir pietiniame šlaituose prasideda grublėtos kalnų virtinės.

Viduržemio regiono klimatas (karštos ir sausos vasaros bei švelnios ir drėgnos žiemos) paplitęs pakrantėse. Sausame plokščiakalnyje, šalies viduryje, vasaros taip pat būna karštos, tačiau žiemos šaltos. Įvairiais metų laikais šiam regionui būdingas stiprus vėjas, o drėgni Viduržemio jūros vėjai žiemą atneša lietų pakrantėms. Vasaros metu taip pat truputį palyja.

Maždaug 2000 m. pr. Kr. Mažąją Aziją valdė hetitai, kurie atkeliavo čia nuo Juodosios jūros rytų. Per savo viešpatavimo laiką, jų civilizacija nukariavo Egiptą ir Babiloną. XII a. pr. Kr. hetitų imperija krito prieš asirus. Rodos, visi maži asirų pajūrio miestai buvo įkurti tik tam, kad juos užimtų Graikijos kariuomenė, kuri VIII a. pr. Kr. kolonizavo visą pakrantę. Pasak legendos pirmiausia apgulė Trojos miestą-valstybę per Trojos karą. 560 m. pr. Kr. Krezas užėmė Lydijos sostą Mažojoje Azijoje ir greitai privertė visas graikų kolonijas paklusti jo įsakymams. Prabėgus maždaug 200 m. Aleksandras Didysis (Makedonietis) grąžino graikų valdžią visam pusiasaliui.

Po to kai II a. pr. Kr. Mažąją Aziją užkariavo Romos imperija, čia ištisus amžius vyravo taika. Viduramžiais, kaip Bizantijos imperijos dalis, Anatolija tapo krikščionybės lopšiu ir romėnų bei graikų kultūros sergėtoja. Vienas iš svarbiausių viduramžių prekybos kelių ėjo būtent per šį regioną. Nusmukus Imperijos galybei čia įsiveržė arabai ir mongolai. XV a. Osmanų turkai užkariavo pusiasalį ir Konstantinopolyje, pervadinę jį Stambulu, įkūrė savo sostinę. Osmanų imperija gyvavo iki 1922-jų. Kitais metais pagal Kemalio Atatiurko įsakymą, Mažoji Azija tapo Turkijos Respublikos dalimi. Naujasis šalies vadovas sukūrė naują vyriausybę Ankaroje, kuri tapo naująja Turkijos sostine.