2010-09-08

Istorija - 1960 m. karinis perversmas

Nepaisant karo, vykusio nuo 1923 m. iki 1939 m., kariuomenė labai išsiplėtė ir, padedant JAV, buvo modernizuota. Dauguma pareigūnų bijojo, kad demokratijos viršūnė pakenks pasaulietiškos progresyvios kemalistinės šalies principams. Dauguma jaunų pareigūnų į armiją žiūrėjo kaip į tiesioginį susivienijimo ir reformų instrumentą. 1960 m. gegužės 3 d. žemės pajėgų vadas generolas Cemal Gürsel pareikalavo politinių reformų ir kai jam buvo atsakyta jis atsistatidino.

Gegužės 27 d. kariuomenė vykdė dideles žudynes. Krauju persmelktą perversmą suorganizavo karininkai ir kadetai iš Stambulo ir Ankaros karo koledžų. Lyderiai įtvirtino 38 narių nacionalinės vienybės komitetą, kuriam vadovavo Cemal Gürsel. Demokratų partijos lyderiai buvo įkalinti. Dauguma senųjų karininkų norėjo atskirti kuo greičiau armiją nuo politikos ir 1960 m. lapkritį buvo priimtas sprendimas. Pagrindinis nacionalinės vienybės komiteto darbas buvo sunakinti demokratų partiją ir paruošti naują konstituciją. Demokratų partija buvo panaikinta, o dauguma demokratų nuteisti už korupciją antikonstitucinį valdymą ir valstybės išdavimą. Trys buvę ministrai tarp jų Menderes nuteisti mirties bausme. Kiti dvylika, įskaitant Bayar, negavo mirties bausmės, tačiau buvo nuteisti iki gyvos galvos. Nauja konstitucija buvo priimta ir įteisinta 61% referendumo balsu. 1961 m. spalį įvyko pirmieji rinkimai. Kariuomenė tiesiogiai tam įtakos neturėjo.