Istorija
Rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, tarp Europos, Azijos ir Vidurio Rytų, Turkijai buvo lemta nueiti ilgą ir spalvingą istorijos kelią. Pirmosios gyvenvietės, aptiktos šalies teritorijoje, buvo įkurtos maždaug prieš 10 tūkstančių metų. Çatal Höyük mieste, esančiame šalia Konijos, archeologai atrado Neolito laikotarpio gyvenvietę – vieną iš seniausių nekilnojamo turto pavyzdžių pasaulyje.
Nuo tada Anatolija – regionas formavęs visą šalį – tapo tiltu, kuriuo sėkmingai keliavo senosios civilizacijos. Paslaptingieji hetitai, senovės graikai, persai, romėnai ir jų palikuonys bizantiečiai. Visi jie pabuvojo tose žemėse, kurias dabar vadiname Turkija, ir paliko gausybę archeologinių ir architektūrinių vertybių visoje šalies teritorijoje. Galima paminėti keletą iš daugelio: didingoji Šv. Sofijos katedra Stambule, puikiai išsilaikęs antikinis Romėnų teatras Aspendose, Celso biblioteka Efese ir Hetitų miestas Hattuşaş. Šimtai mažesnių, bet vis tiek istoriškai svarbių liekanų išbarstyta po šalį. Iš ties, sakoma, kad Turkijoje kur kas daugiau antikinės Graikijos liekanų nei pačioje Graikijoje, daugiau Romos imperijos griuvėsių nei Italijoje, todėl čia atvyksta daug archeologų ar tiesiog senovės mylėtojų.






![Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt] Sprendimas: Elektroninis fabrikas [e-fabrikas.lt]](/images/efabrikas.gif)