Geografija - Regionai

Turkija yra padalinta į 7 geografinius regionus:

Juodosios jūros regionas yra kalnuota teritorija šiaurinėje dalyje. Šis regionas užima šeštadalį visos Turkijos. Regione yra daug šlaituotų ir uolingų pakrančių, taip pat daug slenksčiuotų upių, kurios srauniomis vagomis išsilieja į pakrantės plotus. Kadangi Šiauriniai Anatolijos Kalnai eina lygiagrečiai su pakrante, o yra tik keletas slėnių, taigi pakrantė yra praktiškai izoliuota nuo vidinių žemių. Tai tanki miškinga žemė, ir apima daugiau nei ketvirtadalį Turkijos miškų. Regione yra vystomas žemės ūkis, auginami grūdai ir kitos kultūros. Arbata auginama daugiausiai rytinėje regiono dalyje, o riešutai aplink Giresun ir Ordu taip pat tabakas Samsune ir Trabzone.

Marmuro jūros regionas plyti europinėje dalyje ir šiaurės vakarų Anatolijos lygumoje. Regioną sudaro centrinės kalvotos vietovės, apsuptos vidutiniško aukščio kalnų. Nors tai yra mažiausias regionas po Pietryčių Anatolijos, čia yra labai didelis gyventojų skaičius. Marmuro regione yra geriausiai išvysta ekonomika, čia didelė žemės ūkio šakų įvairovė, įskaitant ir tabaką, grūdus, ryžius, saulėgrąžas, kviečius, alyvuoges, vynuoges ir natūralų šilką. Gerai išvystyta žvejyba Marmuro jūroje ir sąsiauriuose.

Egėjo jūros regionas tęsiasi nuo Egėjo jūros krantų iki vidinių Vakarinės Anatolijos dalių. Miškingos žemės plotai ir derlingos vietovės vadinasi taip pat kaip ir didžiosios jų upės.

Egėjo ir Marmuro regionų žemupiai sudaro beveik pusę šalies žemės ūkio, platumose apdirbama slėnių žemė. Viena reikšmingiausių vietų yra Izmito slėnis, Bursa lyguma, Trojos lyguma. Pagrindinis pelnas gaunamas iš javų eksporto, taip pat tabako (daugiau nei 50% visos Turkijos produkcijos), medvilnės (30% bendro), aukštos kokybės vynuogių, tinkančių džiovinti, alyvuogių (daugiau nei 50% Turkijos produkcijos) ir figų.

Viduržemio jūros regionas yra pietinėje Anatolijos dalyje. Vakarų ir centriniai Tauro kalnai išnyra tiesiai prieš pakrantę. Čia kaip ir Egėjo ar Juodosios jūros regionuose dominuoja miškingos vietovės. Regionas turi subregionus: reta klintinė plynaukštė Taseli viduryje; ežero rezervatas vakarų pusėje, kur vyrauja kontinentinis klimatas, čia auginami javai. Pakrantės vietovėse auginama medvilnė (60% Turkijos produkcijos), sezamas, citrusiniai vaisiai (daugiau nei 90% bedros prod.), ankstyvosios daržovės ir bananai. Aukšumose yra nedideli ariamos žemės plotai. Grūdai ir gyvulininkystė yra ten, kur gyvulius gano klajokliai jorukai.

Centrnis Anatolijos regionas yra išsidėstęs Turkijos viduryje ir yra mažiau kalningas lyginant su kitais regionais. Regiono aukštis vyrauja nuo 600 m. iki 1200 m. nuo rytų iki vakarų. Čia paplitusios stepės. Geologiškai jaunos vulkaninės uolienos charakterizuoja kraštovaizdį. Didžiosios regiono dalies kraštovaizdis yra monotoniškas ir neįdomus. Vasarą kyla smėlio audros. Viena trečioji Turkijos avių ir trys ketvirtadaliai Angoros avių yra auginami čia.

Rytinis Anatolijos regionas yra pats didžiausias ir aukščiausias Anatolijos regionas. Beveik visa teritorija yra 1500-2000m. aukščio. Tai rečiausiai apgyvendinta Turkijos dalis. Užsiimti žemės ūkiu yra labai sudėtinga dėl ilgų, atšiaurių žiemų, stačių šlaitų ir erozijos pažeisto dirvožemio. Javai, daugiausia vasariniai kviečiai ir miežiai, yra dominuojančios kultūros. Esant drėgnam klimatui šiaurės rytuose yra auginami galvijai ir pieną duodantys gyvuliai, klajokliai augina avis ir ožkas.

Pietryčių Anatolijos regionas pasižymi vienodu kraštovaizdžiu. Neaprėpiama platybė yra laukinis ir tuščias kraštas. Žemės ūkio negalima vystyti, nes ši Turkijos dalis yra atskirta nuo drėgnų žemių. Dauguma gyventojų yra klajokliai arba pusiau klajokliai. Čia yra pagrindiniai alyvuogių laukai.