Geografija - Ežerai

Galima Turkiją vadinti ir ežerų kraštu, nes čia yra 300 natūralių ir 130 dirbtinių ežerų. Ežerų užimama teritorija Turkijoje sudaro apie 9,250 km². Yra net 50 ežerų, kurių kiekvieno plotas yra 10 km² arba didesnis. Didžiausias šalies ežeras yra VAN (plotas: 3,713 km², gylis: iki 100 m.)

Taip pat yra ir daug mažų ežeriukų, kurie net nepažymėti žemėlapiuose.

Kai kuriuos ežerus maitina upės, iš kitų upės išteka, nes ežeruose trykšta šaltiniai. Ežerai, išgarinantys daugiau vandens sukaupia mineralinių druskų, dėl kurių vanduo tampa sūrus.

Gėlo vandens ežerai naudojami irigacijai, jei jie yra aukščiau nei lygumos aplink juos. Beyşehir ežeras Konijos (Konya) plokščiakalnyje yra kaip pavyzdys.

Anatolijos ežerai nepanašūs vienas į kitą nei savo dydžiu nei formomis. Jie gali būti skirstomi į 2 rūšis.

Natūraliai susidarę ežerai

a) Tektoniniai ežerai

Šie ežerai susidarė deformujantis žemės plutai. Daugiau nei 20 Turkijos ežerų yra tektoniniai. Daug kelių ir geležinkelių yra nutiesta šalia tektoninių ežerų, todėl keliaujant po Turkiją galima pamatyti jų nemažai.

b) Krateriniai ežerai

Šie vulkaninės kilmės ežerai susiformavo sprogstant ugnikalniui, o po to ten prisipildė vandens. Kadangi per vuklaninės kilmės vietas keliai yra tiesiami retai, norint pamatyti kraterinių ežerų, reikia specialiai vykti prie jų.

Taip pat yra nemažai ir kitokios kilmės (ledyniniai, natūraliai užsitvenkę) ežerų, kurių galima aptikti keliaujant po šalį. . Daugiau informacijos apie šiuos ežerus galima gauti Turizmo informacijos centruose.

Dirbtiniai ežerai (užtvankos)

Tokio tipo vandens telkiniai sukurti per keletą paskutiniųjų dešimtmečių siekant išgauti elektros energiją, žemės ūkio laukų drėkinimui ir tam, kad gyvenamos vietos būtų aprūpintos geriamu vandeniu.

Didžiausios užtvankos yra pastatytos Ataturke, Karakaja (Karakaya) ir Keban ant Eufrato upės, Kizilirmake (Kızılırmak) – Altinkaja (Altınkaya) ir Hirfanlı.